Kaulų vėžys, amputacija ir protezavimas

Kas yra kaulų vėžys?

Kaulų vėžys prasideda tuomet, kai kaulo ląstelės pradeda nekontroliuojamai daugintis ir susiformuoja piktybinis navikas.

Pirminis kaulų vėžys prasideda pačiame kaule. Jį svarbu atskirti nuo kito organo vėžio, išplitusio į kaulus – tai vadinama metastazėmis kauluose ir gydoma pagal pirminio naviko rūšį.

Dažnesnės pirminio kaulų vėžio rūšys:

Osteosarkoma

Dažniausiai išsivysto kaulą formuojančiose ląstelėse. Ji dažniau diagnozuojama vaikams, paaugliams ir jauniems suaugusiesiems, tačiau gali pasireikšti ir vyresniame amžiuje.

Ewingo sarkoma

Gali išsivystyti kaule arba aplinkiniuose minkštuosiuose audiniuose. Dažniau pasitaiko vaikams, paaugliams ir jauniems žmonėms.

Chondrosarkoma

Prasideda kremzlinio audinio ląstelėse ir dažniau nustatoma suaugusiesiems. Gydymo planas priklauso nuo naviko vietos, laipsnio ir kitų savybių.

Galimi kaulų vėžio simptomai

Kaulų skausmas nebūtinai reiškia vėžį – daug dažniau jį sukelia traumos, sąnarių, raumenų ar kitos ligos. Vis dėlto ilgai nepraeinančius arba progresuojančius simptomus turėtų įvertinti gydytojas.

Galimi požymiai:

• nuolatinis arba stiprėjantis kaulo skausmas;
• naktį sustiprėjantis skausmas;
• patinimas arba apčiuopiamas darinys;
• sumažėjęs šalia esančio sąnario judrumas;
• šlubavimas;
• nepaaiškinamas kaulo lūžis;
• nuovargis;
• neplanuotas kūno svorio mažėjimas.

Diagnozė negali būti nustatoma vien pagal simptomus. Tam reikalingi vaizdiniai tyrimai, biopsija ir specialistų vertinimas.

Kaip gydomas kaulų vėžys?

Gydymą planuoja onkologų, chirurgų ir kitų specialistų komanda. Jis priklauso nuo naviko rūšies, vietos, stadijos, žmogaus amžiaus ir bendros sveikatos.

Gydymas gali apimti:

• chirurginį naviko pašalinimą;
• chemoterapiją;
• spindulinę terapiją;
• tikslinę terapiją;
• kitus individualiai parinktus gydymo metodus;
• reabilitaciją po gydymo.

Kai navikas yra rankoje ar kojoje, chirurgai, jeigu tai onkologiškai saugu, dažniausiai siekia pašalinti vėžį ir išsaugoti kuo daugiau galūnės funkcijos.

Galūnę išsauganti operacija

Galūnę išsauganti operacija – tai chirurginis naviko ir dalies aplinkinių audinių pašalinimas neamputuojant visos rankos ar kojos.

Pašalinus pažeistą kaulo dalį, atsiradęs defektas gali būti atkuriamas naudojant:

• kaulo transplantatą;
• metalinį implantą;
• dirbtinį sąnarį;
• vidinį endoprotezą;
• kelių metodų derinį.

Svarbu atskirti du terminus:

• vidinis endoprotezas implantuojamas į kūną ir pakeičia pašalintą kaulą arba sąnarį;
• išorinis galūnės protezas naudojamas po amputacijos ir pakeičia pašalintą rankos ar kojos dalį.

Galūnę išsauganti operacija gali pareikalauti ilgos reabilitacijos. Kai kuriais atvejais ateityje gali prireikti papildomų operacijų dėl infekcijos, implanto nusidėvėjimo, lūžio ar kitų komplikacijų.

Kada dėl kaulų vėžio gali būti atliekama amputacija?

Amputacija šiandien atliekama rečiau nei anksčiau, tačiau tam tikrais atvejais ji gali būti saugiausias arba funkciniu požiūriu tinkamiausias gydymo būdas.

Ji gali būti svarstoma, kai:

• navikas yra labai didelis;
• navikas apima svarbias kraujagysles ar nervus;
• jo neįmanoma visiškai pašalinti išsaugant galūnę;
• galūnę išsauganti operacija neužtikrintų tinkamos funkcijos;
• navikas atsinaujino po ankstesnio gydymo;
• išsivystė sunki, nevaldoma infekcija;
• anksčiau atlikta rekonstrukcija nebuvo sėkminga;
• amputacija leidžia patikimiau pašalinti visus naviko pažeistus audinius.

Sprendimą dėl amputacijos priima specializuota gydytojų komanda kartu su pacientu. Svarbiausias tikslas – visiškai pašalinti naviką ir pasirinkti saugiausią gydymo būdą.

Kaip pasirenkamas amputacijos lygis?

Amputacijos lygis priklauso nuo naviko vietos, dydžio ir į aplinkinius audinius išplitusio pažeidimo.

Kai tai mediciniškai įmanoma, chirurgai siekia:

• visiškai pašalinti naviką;
• išsaugoti kuo daugiau sveikų audinių;
• išlaikyti tinkamą galūnės ilgį;
• išsaugoti svarbius sąnarius;
• suformuoti protezavimui tinkamą likusią galūnę;
• sudaryti sąlygas saugiam žaizdos gijimui.

Dar prieš operaciją gali būti naudinga aptarti būsimą reabilitaciją ir protezavimo galimybes. Tačiau operacijos apimtį pirmiausia lemia onkologinio gydymo saugumas.

Galimi amputacijos lygiai

Apatinės galūnės amputacija gali būti atliekama:

• dalinės pėdos lygyje;
• žemiau kelio;
• per kelio sąnarį;
• virš kelio;
• klubo srityje.

Viršutinės galūnės amputacija gali būti atliekama:

• pirštų arba plaštakos lygyje;
• žemiau alkūnės;
• per alkūnės sąnarį;
• virš alkūnės;
• peties srityje.

Protezo konstrukcija ir funkcinės galimybės labai priklauso nuo išsaugoto galūnės ilgio, sąnarių, raumenų, nervų bei kitų audinių būklės.

Atsigavimas po amputacijos dėl kaulų vėžio

Atsigavimas po onkologinės amputacijos apima ne tik operacinės žaizdos gijimą. Žmogui gali būti tęsiama chemoterapija, spindulinė terapija arba kitas gydymas, todėl pasiruošimo protezavimui trukmė kiekvienu atveju skiriasi.

Atsigavimo procesas gali apimti:

• žaizdos priežiūrą;
• skausmo kontrolę;
• tinimo mažinimą;
• likusios galūnės formavimą;
• sąnarių judrumo palaikymą;
• raumenų stiprinimą;
• pusiausvyros ir koordinacijos pratimus;
• kasdienių veiklų mokymąsi;
• psichologinę pagalbą;
• pasiruošimą protezavimui.

Gydymas ir reabilitacija turi būti derinami su onkologų, chirurgų, kineziterapeutų ir kitų specialistų rekomendacijomis.

Kada galima pradėti protezavimą?

Vieno visiems tinkamo termino nėra. Protezavimo pradžia priklauso nuo operacijos apimties, žaizdos gijimo, tolesnio onkologinio gydymo ir bendros žmogaus būklės.

Paprastai vertinama:

• ar operacinė žaizda sugijusi;
• ar nėra infekcijos;
• ar sumažėjo tinimas;
• kokia yra odos ir randų būklė;
• ar numatytas papildomas chirurginis gydymas;
• ar vykdoma chemoterapija arba spindulinė terapija;
• ar žmogus fiziškai pasirengęs naudotis protezu;
• kokie yra jo kasdieniai tikslai;
• ar gydančių specialistų komanda leidžia pradėti protezavimą.

Protezavimo planas gali būti koreguojamas pagal onkologinio gydymo eigą, kūno svorio pokyčius, nuovargį ir likusios galūnės apimties kitimą.

Individualus protezas po onkologinės amputacijos

Po amputacijos protezas parenkamas pagal žmogaus anatomiją, amputacijos lygį, fizines galimybes ir planuojamą naudojimą.

ORTHOMODUS konstruojame:

• dalinės pėdos protezus;
• blauzdos protezus;
• šlaunies protezus;
• klubo srities protezus;
• dalinės plaštakos protezus;
• dilbio protezus;
• žasto protezus;
• kosmetinius rankų ir kojų protezus;
• konkrečiai veiklai pritaikytus protezus.

Naudojame „Ottobock“, „Össur“ ir kitų pasaulyje pripažintų gamintojų komponentus. Juos individualiai parenkame, sujungiame ir pritaikome pagal žmogaus poreikius.

Apatinių galūnių protezai

Po kojos amputacijos protezo tikslas gali būti:

• suteikti atramą;
• padėti išlaikyti pusiausvyrą;
• atkurti stovėjimo ir ėjimo funkciją;
• padėti grįžti į darbą ar mokslus;
• palengvinti kasdienę veiklą;
• sudaryti galimybes aktyvesniam gyvenimui.

Protezą gali sudaryti individualus ėmiklis, tvirtinimo sistema, protezinė pėda, kelio arba klubo sąnarys ir kiti komponentai.

Sprendimas parenkamas ne vien pagal amputacijos lygį. Taip pat vertiname žmogaus fizinę būklę, pusiausvyrą, raumenų jėgą, aktyvumą ir individualius tikslus.

Viršutinių galūnių protezai

Po rankos amputacijos galimas:

• kosmetinis protezas;
• mechaninis protezas;
• mioelektrinis protezas;
• konkrečiai veiklai skirtas protezas;
• kelių sprendimų derinys.

Vienam žmogui svarbiausia gali būti natūralesnė išvaizda, kitam – gebėjimas suimti daiktus, dirbti, vairuoti ar užsiimti mėgstama veikla.

Protezo tipas parenkamas įvertinus amputacijos lygį, išlikusių raumenų funkciją, odos ir randų būklę, kasdienius poreikius bei žmogaus pasirengimą mokytis valdyti protezą.

Vaikų protezavimas po kaulų vėžio gydymo

Kaulų vėžiu gali sirgti ir vaikai bei paaugliai. Po amputacijos vaiko protezas turi būti pritaikytas ne tik dabartinei anatomijai, bet ir augimui, mokymuisi bei aktyviam gyvenimui.

Vaikui augant gali reikėti:

• dažniau koreguoti protezo ėmiklį;
• keisti protezo aukštį;
• atnaujinti komponentus;
• gaminti naują protezą;
• pritaikyti sprendimą sportui ar kitai veiklai.

Svarbu bendradarbiauti su vaiku, jo šeima, gydytojais ir reabilitacijos specialistais.

Kosmetinė protezo apdaila

Po onkologinės amputacijos protezo išvaizda gali turėti didelę reikšmę žmogaus pasitikėjimui savimi ir grįžimui į socialinį gyvenimą.

Galime pasiūlyti:

• natūralesnę galūnės formą atkartojančią apdailą;
• individualiai pasirinktą protezo spalvą;
• dekoratyvinį protezo dangtelį;
• išskirtinį dizainą;
• funkcionalumą ir estetiką derinantį sprendimą.

Apdaila pasirenkama atsižvelgiant į protezo konstrukciją, naudojimo pobūdį ir žmogaus pageidavimus.

Protezo pritaikymo procesas ORTHOMODUS

Emocinė savijauta po amputacijos

Galūnės netekimas gydantis nuo vėžio gali turėti didelį emocinį poveikį. Žmogus vienu metu gali išgyventi nerimą dėl ligos, kūno pokyčių, savarankiškumo ir ateities.

Normalu patirti:

• liūdesį;
• pyktį;
• nerimą;
• pasikeitusio kūno vaizdo sunkumus;
• baimę dėl grįžimo į darbą ar mokslus;
• nepasitikėjimą savimi;
• motyvacijos svyravimus.

Psichologo, reabilitacijos specialistų, artimųjų ir kitų amputaciją patyrusių žmonių pagalba gali būti svarbi sveikimo dalis.

Protezų kompensavimas

Po galūnės amputacijos individualus protezas gali būti kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, jeigu žmogaus situacija atitinka nustatytas medicinines indikacijas ir galiojančią kompensavimo tvarką.

Kompensavimo galimybės priklauso nuo:

• amputacijos lygio;
• medicininių indikacijų;
• funkcinės žmogaus būklės;
• reikalingo protezo tipo;
• mobilumo;
• pateiktų dokumentų;
• tuo metu galiojančių reikalavimų.

Konsultacijos metu paaiškinsime procesą ir aptarsime galimus individualius sprendimus.

Dažniausiai užduodami klausimai