Periferinių arterijų liga ir protezavimas

Kas yra periferinių arterijų liga?

Arterijos išnešioja deguonies prisotintą kraują iš širdies į visą organizmą. Sergant periferinių arterijų liga, ant arterijų sienelių kaupiasi riebalinės ir kitos medžiagos. Šis procesas vadinamas ateroskleroze.

Ilgainiui kraujagyslės spindis susiaurėja, todėl per arteriją gali pratekėti mažiau kraujo. Kojų raumenims ir kitiems audiniams pradeda trūkti deguonies, ypač fizinio krūvio metu.

Liga dažniausiai pažeidžia:

• dubens arterijas;
• šlaunų arterijas;
• blauzdų arterijas;
• pėdų kraujagysles.

Periferinių arterijų liga yra ne tik kojų problema. Ji gali rodyti, kad aterosklerozė paveikė ir kitų kūno sričių kraujagysles, todėl kartu gali padidėti širdies infarkto ar insulto rizika.

Periferinių arterijų ligos simptomai

Ligos simptomai priklauso nuo kraujagyslių susiaurėjimo vietos ir to, kiek sumažėjusi kraujotaka. Kai kurie žmonės ilgą laiką nejaučia jokių ryškių požymių.

Kojų skausmas vaikštant

Vienas dažniausių simptomų – kojos raumenų skausmas, maudimas, mėšlungis arba sunkumo pojūtis vaikštant. Sustojus ir pailsėjus skausmas paprastai sumažėja, tačiau vėl pradėjus eiti atsinaujina.

Skausmas gali būti jaučiamas:

• sėdmenyse;
• šlaunyse;
• blauzdose;
• pėdose.

Kiti galimi simptomai

• vienos pėdos ar kojos vėsumas;
• kojų tirpimas ar silpnumas;
• pėdos arba blauzdos odos spalvos pokyčiai;
• blizganti, plona arba sausa oda;
• lėčiau augantys kojų nagai;
• plaukų nykimas ant kojų;
• silpniau apčiuopiamas pulsas pėdoje;
• lėtai gyjančios žaizdos;
• pėdos ar pirštų skausmas ramybėje.

Šie simptomai gali atsirasti ir dėl kitų ligų, todėl diagnozę turi nustatyti gydytojas.

Kas didina periferinių arterijų ligos riziką?

Svarbiausi rizikos veiksniai:

• rūkymas;
• cukrinis diabetas;
• padidėjęs cholesterolio kiekis;
• aukštas kraujospūdis;
• vyresnis amžius;
• antsvoris;
• mažas fizinis aktyvumas;
• širdies ir kraujagyslių ligos;
• inkstų ligos;
• aterosklerozės atvejai šeimoje.

Rūkymas yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių. Tabako dūmai pažeidžia kraujagysles, skatina aterosklerozę ir blogina audinių aprūpinimą krauju. Sergant periferinių arterijų liga rūkymas taip pat gali apsunkinti žaizdų gijimą.

Periferinių arterijų liga ir diabetas

Diabetas gali pažeisti tiek kraujagysles, tiek nervus. Dėl sumažėjusio pėdų jautrumo žmogus gali nepastebėti nuospaudos, pūslės arba kitos žaizdos.

Jeigu kartu yra periferinių arterijų liga, pažeista vieta gauna mažiau kraujo ir gyja sunkiau. Tai padidina infekcijos, diabetinės pėdos opos, gangrenos ir amputacijos riziką.

Žmogui, sergančiam diabetu ir periferinių arterijų liga, ypač svarbu:

• kasdien apžiūrėti pėdas;
• nevaikščioti basomis;
• dėvėti tinkamą avalynę;
• reguliariai tikrinti kraujotaką;
• nedelsti atsiradus žaizdai;
• kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje;
• laikytis gydytojo paskirto gydymo.

Kas yra lėtinė galūnei grėsminga išemija?

Tai pažengusi periferinių arterijų ligos forma, kai kraujotaka galūnėje tampa nepakankama net žmogui ilsintis.

Galimi požymiai:

• stiprus pėdos ar kojos skausmas ramybėje;
• naktį sustiprėjantis skausmas;
• negyjančios pėdos arba kojos opos;
• šalti ir nutirpę pirštai;
• blyški, melsva arba tamsėjanti oda;
• audinių žūtis;
• gangrena.

Tai labai rimta būklė, kuriai reikalingas skubus kraujagyslių specialisto įvertinimas. Gydymo tikslas – atkurti kraujotaką, išgydyti žaizdas, suvaldyti infekciją ir, kai įmanoma, išsaugoti galūnę.

Kada būtina skubi medicininė pagalba?

Kaip nustatoma periferinių arterijų liga?

Diagnozę nustato gydytojas, įvertinęs simptomus, sveikatos istoriją ir atlikęs reikiamus tyrimus.

Gali būti atliekama:

• kojų ir pėdų apžiūra;
• arterijų pulso tikrinimas;
• žasto ir čiurnos kraujospūdžio palyginimas;
• Doplerio ultragarso tyrimas;
• kraujagyslių kompiuterinė tomografija;
• magnetinio rezonanso angiografija;
• angiografija;
• kraujo tyrimai rizikos veiksniams įvertinti.

Ankstyvas ligos nustatymas leidžia pradėti gydymą dar iki atsirandant negyjančioms žaizdoms ar audinių pažeidimui.

Periferinių arterijų ligos gydymas

Gydymas priklauso nuo ligos stadijos, simptomų ir bendros žmogaus sveikatos. Jį skiria gydytojas arba kraujagyslių chirurgas.

Gydymo tikslai:

• sulėtinti ligos progresavimą;
• sumažinti kojų skausmą;
• pagerinti kraujotaką;
• užgydyti žaizdas;
• sumažinti širdies infarkto ir insulto riziką;
• išsaugoti galūnę.

Gydymas gali apimti:

Gyvenimo būdo pokyčius

Svarbiausias žingsnis rūkančiam žmogui – mesti rūkyti. Taip pat gali būti rekomenduojama individualiai parinkta fizinė veikla, sveikesnė mityba ir kūno svorio kontrolė.

Vaistus

Gydytojas gali skirti vaistų cholesterolio kiekiui, kraujospūdžiui, diabetui ir kraujo krešulių rizikai kontroliuoti.

Kraujotakos atkūrimo procedūras

Kai kraujotaka stipriai sutrikusi, gali būti atliekama:

• angioplastika;
• stentavimas;
• trombo pašalinimas;
• kraujagyslės šuntavimo operacija;
• kita individualiai parinkta kraujagyslių procedūra.

Didžioji amputacija neturėtų būti pirmasis pasirinkimas, neįvertinus galimybių atkurti kraujotaką ir išsaugoti galūnę.

Kada gali prireikti amputacijos?

Daugumai periferinių arterijų liga sergančių žmonių amputacijos neprireikia. Ji gali būti svarstoma sunkiais atvejais, kai galūnės išsaugoti nebeįmanoma arba tai kelia pavojų žmogaus gyvybei.

Amputacija gali būti reikalinga, kai:

• audiniai negrįžtamai žuvę;
• išsivystė plati gangrena;
• infekcija plinta ir jos nepavyksta suvaldyti;
• kraujotakos negalima atkurti;
• anksčiau atliktos procedūros nedavė rezultato;
• žaizda negyja ir nuolat blogėja;
• galūnė sukelia stiprų, nekontroliuojamą skausmą;
• pažeista galūnė nebegali atlikti savo funkcijos;
• infekcija kelia sepsio pavojų.

Sprendimą priima gydytojų komanda, įvertinusi kraujotaką, pažeidimo apimtį, galimą gijimą ir bendrą žmogaus sveikatą.

Amputacijos lygio pasirinkimas

Chirurgai paprastai siekia išsaugoti kuo daugiau sveikos ir funkcionalios galūnės. Tačiau pasirinkta vieta taip pat turi turėti pakankamą kraujotaką, kad operacinė žaizda galėtų užgyti.

Kuo daugiau kelio sąnario ir sveikos galūnės pavyksta išsaugoti, tuo paprastai palankesnės funkcinės protezavimo galimybės. Tačiau galutinį lygį lemia ne vien būsimas protezavimas – svarbiausia saugus gijimas.

Atsigavimas po amputacijos

Po amputacijos pirmiausia siekiama užtikrinti žaizdos gijimą ir stabilizuoti bendrą sveikatos būklę.

Atsigavimo procesas gali apimti:

• operacinės žaizdos priežiūrą;
• kraujotakos stebėjimą;
• infekcijos kontrolę;
• tinimo mažinimą;
• likusios galūnės formavimą;
• sąnarių judrumo palaikymą;
• raumenų stiprinimą;
• pusiausvyros treniruotes;
• saugaus persėdimo ir judėjimo mokymą;
• psichologinę pagalbą;
• pasiruošimą protezavimui.

Sergant periferinių arterijų liga gijimas gali būti ilgesnis. Kai kuriais atvejais gali prireikti papildomų kraujagyslių tyrimų, žaizdos gydymo ar operacinės korekcijos.

Kada galima pradėti protezavimą?

Protezavimo pradžią lemia ne vien laikas po operacijos. Specialistas įvertina, ar žmogaus būklė leidžia saugiai pradėti protezo gamybą ir mokymąsi juo naudotis.

Svarbu, kad:

• operacinė žaizda būtų sugijusi;
• nebūtų aktyvios infekcijos;
• likusios galūnės kraujotaka būtų pakankama;
• tinimas būtų sumažėjęs;
• oda galėtų toleruoti protezo ėmiklio apkrovą;
• sąnarių judrumas būtų pakankamas;
• žmogaus bendra būklė leistų naudotis protezu;
• būtų gautas gydančių specialistų leidimas.

Pirminę konsultaciją galima suplanuoti ir anksčiau, tačiau aktyvus protezavimo etapas pradedamas tik tada, kai tai mediciniškai saugu.

Protezas po amputacijos dėl kraujotakos sutrikimo

Po amputacijos dėl periferinių arterijų ligos protezas kuriamas ypač atidžiai vertinant odos, randų ir kraujotakos būklę.

Individualus sprendimas gali apimti:

• tiksliai pritaikytą protezo ėmiklį;
• spaudimą tolygiau paskirstančias medžiagas;
• tinkamą tvirtinimo sistemą;
• žmogaus mobilumui pritaikytą protezinę pėdą;
• protezinį kelio sąnarį amputacijos virš kelio atveju;
• individualią kosmetinę apdailą.

Naudojame „Ottobock“, „Össur“ ir kitų patikimų gamintojų komponentus. Juos parenkame pagal amputacijos lygį, žmogaus fizines galimybes, kasdienį aktyvumą ir individualius tikslus.

Protezo pritaikymas ORTHOMODUS

Odos priežiūra naudojant protezą

Esant kraujotakos sutrikimams net nedidelis odos pažeidimas gali gyti sunkiau. Todėl naudojant protezą svarbu reguliariai tikrinti odą.

Rekomenduojama:

• apžiūrėti likusią galūnę kiekvieną dieną;
• stebėti paraudimą, pūsles ir nutrintas vietas;
• palaikyti odos ir protezo ėmiklio higieną;
• nenaudoti protezo ant atviros žaizdos be specialisto leidimo;
• savarankiškai nekeisti protezo konstrukcijos;
• kreiptis, jeigu protezas tapo per laisvas ar per ankštas;
• nedelsiant reaguoti į odos spalvos arba temperatūros pokyčius.

Atsiradus žaizdai, ilgai neišnykstančiam paraudimui, šlapiavimui, infekcijos požymiams ar neįprastam skausmui, protezo naudojimą reikia nutraukti ir kreiptis į atitinkamą sveikatos priežiūros specialistą.

Kaip apsaugoti kitą koją?

Periferinių arterijų liga gali paveikti abi kojas. Todėl po vienos galūnės amputacijos labai svarbu reguliariai prižiūrėti ir kitą pėdą.

Svarbu:

• kasdien apžiūrėti pėdą;
• stebėti odos spalvą ir temperatūrą;
• nedelsti atsiradus žaizdai;
• nevaikščioti basomis;
• rinktis tinkamą, nespaudžiančią avalynę;
• kontroliuoti cholesterolį, kraujospūdį ir diabetą;
• nerūkyti;
• vartoti gydytojo paskirtus vaistus;
• reguliariai lankytis pas gydytoją.

Protezų kompensavimas

Po galūnės amputacijos individualus protezas gali būti kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, jeigu žmogaus situacija atitinka nustatytas medicinines indikacijas ir galiojančią tvarką.

Kompensavimo galimybės gali priklausyti nuo:

• amputacijos lygio;
• medicininių indikacijų;
• žmogaus funkcinės būklės;
• mobilumo;
• reikalingo protezo tipo;
• pateiktų dokumentų;
• galiojančių kompensavimo sąlygų.

Konsultacijos metu paaiškinsime procesą ir aptarsime jūsų situacijai tinkamus sprendimus.

Dažniausiai užduodami klausimai