Krūtinės ir stuburo įtvarai

Kada gali būti skiriamas stuburo įtvaras?

Stuburo įtvarai gali būti naudojami:

• po stuburo traumų;
• po slankstellių kompresinių lūžių;
• po stuburo operacijų;
• esant osteoporozės sukeltiems slankstellių pažeidimams;
• esant stuburo nestabilumui;
• skoliozės arba kitų deformacijų korekcijai;
• esant tam tikroms neurologinėms ir neuroraumeninėms būklėms;
• kai reikia apriboti liemens lenkimą, tiesimą ar sukimą;
• krūtinės ląstos deformacijų korekcijai.

Ne kiekvienam nugaros skausmui reikalingas įtvaras. Jo poreikį turi pagrįsti diagnozė ir specialisto įvertinimas.

Stuburo įtvarų rūšys

Juosmens ir kryžmens įtvarai

Juosmens–kryžmens įtvarai apgaubia apatinę liemens dalį. Jie gali suteikti kompresiją, atramą ir priminti vengti skausmingų ar nepageidaujamų judesių.

TLSO ortozės

TLSO – tai krūtinės, juosmens ir kryžmens sritį apimantis įtvaras. Standi konstrukcija gali kontroliuoti liemens lenkimą, tiesimą, šoninius judesius ir sukimą.

TLSO gali būti naudojamas po traumų, operacijų, lūžių arba stuburo deformacijų gydymo metu.

CTLSO ortozės

CTLSO apima kaklo, krūtinės, juosmens ir kryžmens sritis. Ji suteikia didesnę viršutinės stuburo dalies kontrolę ir naudojama tik pagal konkretų gydytojo paskyrimą.

Hiperekstenziniai įtvarai

Šios konstrukcijos riboja liemens lenkimą pirmyn ir palaiko stuburą tiesesnėje padėtyje. Jos gali būti skiriamos esant tam tikriems slankstellių lūžiams.

Skoliozės įtvarai

Skoliozės ortozės individualiai formuojamos pagal liemens anatomiją ir gydytojo nustatytą korekcijos planą. Jos skirtos ne paprastai „ištiesinti nugarą“, o kryptingai veikti konkrečias stuburo deformacijos zonas.

Vaikams būtina reguliari kontrolė, nes augant keičiasi kūno matmenys ir korekcijos poreikis.

Krūtinės ląstos įtvarai

Individualus krūtinės įtvaras gali būti naudojamas tam tikrų krūtinės ląstos deformacijų, pavyzdžiui, atsikišusios krūtinės deformacijos, korekcijai. Spaudimo kryptį ir intensyvumą nustato specialistas.

Individuali gamyba

Individualaus įtvaro gamybos metu:

1. Įvertinamas gydytojo paskyrimas.
2. Atliekami kūno matavimai arba skenavimas.
3. Nustatomos atramos ir spaudimo zonos.
4. Pagaminamas bandomasis arba galutinis įtvaras.
5. Patikrinamas prigludimas stovint, sėdint ir judant.
6. Atliekamos reikalingos korekcijos.
7. Pacientas apmokomas įtvarą užsidėti ir prižiūrėti.

Įtvaras turi kontroliuoti reikiamą kūno dalį, tačiau neturi trukdyti kvėpuoti, pažeisti odos ar spausti šonkaulių kraštų.

Prisitaikymas prie stuburo įtvaro

Prie kai kurių įtvarų pratinamasi palaipsniui. Nešiojimo režimą nustato gydytojas – jis gali skirtis nuo kelių valandų per dieną iki beveik nuolatinio dėvėjimo.

Po įtvaru rekomenduojama dėvėti plonus, prigludusius medvilninius marškinėlius be raukšlių ir storų siūlių.

Odos priežiūra

Kasdien apžiūrėkite:

• šonkaulių sritį;
• klubakaulių kraštus;
• pilvą;
• krūtinkaulį;
• nugaros ikišlimus;
• pažastų sritį.

Trumpam atsirandantis lengvas paraudimas gali būti reakcija į spaudimą, tačiau ilgai neišnykstantis paraudimas, pūslės, žaizdos ar skausmas reiškia, kad reikia kreiptis dėl korekcijos.

Ar stuburo įtvarai kompensuojami?

Tam tikros individualiai ir serijiniu būdu gaminamos stuburo ortozės gali būti kompensuojamos PSDF lėšomis, jeigu yra medicininės indikacijos ir tinkamas gydytojo paskyrimas.

Kompensavimo sąlygos priklauso nuo diagnozės, paciento amžiaus, įtvaro sudėtingumo ir galiojančio kompensuojamųjų priemonių sąrašo.